Repeticijos Vingio parke, ilgos kelionės pėsčiomis ir autobusais, pažintys su gražiausiomis sostinės vietomis, Gedimino pilies bokštu, šventinė eisena, tūkstančiai dainininkų ir nuostabi atmosfera.
Lietaus šią savaitę tikrai netrūko. Kartais jis mus lydėjo repetuojant, kartais pakeliui į renginius, kartais tiesiog netikėtai užklupdavo Vilniaus gatvėse. Tačiau jis taip ir nesugebėjo padaryti vieno dalyko – sugadinti nuotaikos.
Kai vienoje vietoje susitinka dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, kai skamba daina, kai šalia draugai, o prieš akis – didžiausia Lietuvos scena, net tamsiausi debesys tampa tik dar viena šventės dalimi.
Ypatingą įspūdį paliko akimirkos, kai dešimtims tūkstančių jaunųjų dainininkų dirigavo Remigijus Adomaitis. Tada aiškiai supranti, kokia didelė ir gyva yra mūsų Dainų šventės tradicija. Nuoširdžiai dėkojame mokytojams ir vadovams, kurie visą savaitę buvo šalia – rūpinosi vaikų saugumu, lydėjo į repeticijas Vingio parke, drąsino ir kartu su vaikais dainavo kiekvieną dainą.
Šiomis dienomis jautėme ypatingą vienybės jausmą. Tai, kuo gyvena Lietuva, kuo didžiuojasi pasaulio lietuviai ir ką kiekvienas „Dagilėlis“ išsiveš savo širdyje dar labai ilgai.
Dėkojame visiems, kurie kūrė šią nepakartojamą šventę. O mes saugosime prisiminimus apie lietingas repeticijas, šlapias gatves, plačias šypsenas ir dainas, kurios buvo stipresnės už debesis. Nes būtent tokios akimirkos ir tampa prisiminimais visam gyvenimui.
„Dagilėlis“ – tarp tūkstančių balsų, kurie šią savaitę tapo vienu dideliu Lietuvos choru.
