Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“
Meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis
Birželio 18 d. Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas meno vadovo ir dirigento Remigijaus Adomaičio, išvyko į koncertinį turą Vokietijoje!
Šiuo metu mes jau beveik pasiekėme Vokietijos sieną, o netrukus choras pasirodys tarptautiniame chorų festivalyje „I LOVE BERLIN“, kur skambės ne tik nuostabios chorinės muzikos garsai, bet ir Lietuvos vardas.
Sekite mūsų kelionę ir dalinkitės šiuo džiaugsmu kartu!
Birželio 19 d. Berlynas pasitiko puikiu oru. Įsikūrėme viešbutyje ir nekantraujame, kada galėsime papusryčiauti bei leistis pasivaikščioti po miesto širdį.
Viena pirmųjų mūsų stotelių buvo garsioji Alexanderplatz aikštė – viena didžiausių Berlyno viešųjų erdvių. Netoliese pasigrožėjome įspūdingu Berlyno televizijos bokštu (Berliner Fernsehturm), kuris iškilęs net 368 metrus ir yra aukščiausias pastatas Vokietijoje. Šalia bokšto pasimėgavome malonia akimirka prie fontanų. Toliau mūsų kelias vedė šalia Šprė (Spree) upės.
Praėjome Tiergarten parką – vieną didžiausių miesto žaliųjų zonų, kuris driekiasi netoli Berlyno filharmonijos. Šis parkas – tai puiki vieta pasivaikščiojimams ir poilsiui nuo miesto šurmulio, o netoliese esanti filharmonija garsėja kaip viena geriausių koncertų salių pasaulyje.
Kitas mūsų kelionės taškas buvo simboliniai Brandenburgo vartai (Brandenburger Tor) – neoklasicistinis paminklas, tapęs Vokietijos suvienijimo simboliu. Čia sustojome nusifotografuoti, nes šie vartai – tai neatsiejama Berlyno tapatybės dalis.
Taip pat aplankėme įspūdingą Holokausto memorialą – paminklą, skirtą nužudytiems Europos žydams atminti. Jį sudaro 2711 skirtingo aukščio betono blokų, simbolizuojančių žmogišką netektį ir istorijos skausmą.
Tačiau didžiausią įspūdį vaikams paliko Reichstago rūmų didybė – tai Vokietijos parlamento būstinė, kurią vainikuoja įspūdingas stiklinis kupolas. Užkopę į jo viršūnę, grožėjomės kvapą gniaužiančia Berlyno panorama, o interaktyvios ekspozicijos leido susipažinti su Vokietijos demokratinės valdžios istorija.
Vėliau Luisenkirche bažnyčioje susitikome su tarptautinio chorų festivalio organizatoriais. Repeticija nebuvo ilga, bet labai naudinga. Chorų susipažinimo vakaras prasidėjo ir kiekvienas kolektyvas pristatė po kelis savo kūrinius, kuriuos, lydint choristų ritmingam pritarimui, atliko su emocijomis ir šypsena.
„Dagilėlio“ choro pasirodymas buvo aukščiausio lygio – nuo pirmųjų natų iki paskutinio akordo skambėjo profesionaliai, jautriai ir įtaigiai, kiekviena daina buvo atlikta su didžiuliu atsidavimu, preciziškai suderintais balsais ir emociniu gilumu, kuris sužavėjo tiek publiką, tiek kitus choristus. Fortepijonu skambino Vitalija Bulzgienė.
Po koncerto vyko jungtinė visų chorų repeticija. Ji tęsėsi iki vėlyvo vakaro. Nors ir pavargę, tačiau kupini džiaugsmo po įsimintinos dienos įvykių, sugrįžome pailsėti, pasimėgauti ramybe ir sukaupti jėgų rytojaus nuotykiams, kurie žada būti dar įspūdingesni.
Birželio 20 d. Dienos vis šiltėja ir tai mus džiugina. Anksti ryte papusryčiavę turime šiek tiek laisvo laiko iki pirmojo koncerto, kuris vyks vidudienį. Nekantraujame visur keliauti, pažinti, koncertuoti.
Neoromantinio stiliaus Šv. Mato bažnyčia (St. Matthäus Kirche) su raudonų plytų fasadu ir išskirtiniu bokštu – istorinė ir akustiškai turtinga erdvė pačioje Berlyno širdyje. Ši vieta dažnai tampa muzikinių renginių namais, tad ir festivalio organizatoriai pasirinko ją neatsitiktinai. Bažnyčios vidų puošia įspūdingi metaliniai vamzdžiai – tai puiki foninė scenografija chorinei muzikai.
„Dagilėlis“ buvo pasitiktas gausiais plojimais, o scenoje atrodė itin solidžiai – pasipuošę naujomis mėlynomis liemenėmis ir peteliškėmis. Kiekvienas judesys buvo apgalvotas, sinchroniškas – klausytojai jautėsi tarsi įtraukti į muzikinį šokį.
Aukšti diskantų balsai skambėjo taip skaidriai ir švariai, kad ne vienas klausytojas klausėsi užsimerkęs – tarsi balsas sklistų iš dangaus… O kai Domas į sceną įnešė džembę, pasirodymas įgavo naujų, egzotiškų atspalvių – užburiantis ritmas ir švelni melodija susiliejo į hipnotizuojantį skambesį, pripildžiusį bažnyčią gyvybės ir energijos.
Publika ir kiti chorai liko sužavėti – po pasirodymo skambėjo ovacijos atsistojus! Tai buvo ne tik koncertas, o emocijų ir muzikos šventė, palikusi gilų įspūdį visiems dalyvavusiems. Dirigavo Remigijus Adomaitis, fortepijonu grojo Vitalija Bulzgienė.
Po koncerto kitoje nuostabaus grožio bažnyčioje vyko dar viena bendra repeticija kartu su visais festivalio chorais.
Šiandien garsiojoje Berlyno filharmonijoje vyks pagrindinis festivalio koncertas.
Esame daug kartų buvę Vokietijoje ir ne kartą eidami šalia Berlyno filharmonijos kildavo minčių būtinai čia pakoncertuoti. Mintys peraugo į svajonę, kuri šiais metais buvo išpildyta su kaupu: DAGILĖLIS atlikęs savo pasirodymą pakėlė visus iš kėdžių. Tai buvo emocijų sprogimas… vienintelis choras, kuris sugebėjo tai padaryti. Klausytojai džiūgavo, šaukė BRAVO ir skyrė gausius plojimus!
Mes didžiuojamės savo choristais, kurie Berlyno filharmonijoje parodė maksimalias pastangas ir profesionalumą. Berlyno filharmonijos salė pastatyta vulkaną primenančia forma, kurioje scena yra viduryje, o klausytojai ją supa iš visų pusių. Salėje svarbiausias artimas ryšys tarp atlikėjų ir publikos: kiekviena nata, kiekvienas kvėpavimas čia jaučiamas labai jautriai. Jau pirmosios repeticijos metu vadovas pajuto, kad čia galima dainuoti dar jautriau – balsai puikiai girdimi visose salės kampeliuose, todėl žiūrovai girdėjo tikrą emociją. „Dagilėliai“ buvo nuostabūs – jų sinchroniniai judesiai ir tobulas dainavimas privertė žiūrovus aikčioti iš nuostabos, o audringos publikos ovacijos, stovint visai filharmonijos salei, tik dar kartą įrodė, koks paveikus yra „Dagilėlio“ kūrinių atlikimas. Skambant gausiems plojimams Maestro Remigijus Adomaitis iškėlė ranką ir su vienu mostu visi gražiai nusilenkė. Fortepijonu (Steinway & Sons!) grojo Vitalija Bulzgienė.
„Dagilėliai“ užėmė savo vietą tarp kitų choro dalyvių. Koncerto metu buvo atliekami bendri kūriniai, o vieną jų atliko dalyviai kartu su visais žiūrovais. Koncertas baigėsi audringomis ovacijomis, gėlėmis ir džiugiais šūksniais. Tai buvo puiki proga ne tik pristatyti Lietuvos ir Šiaulių muzikinį talentą tarptautinei auditorijai, bet ir užmegzti naujas draugystes bei įkvėpti jaunąją kartą mylėti ir puoselėti chorinį dainavimą.
Birželio 22 d. Pagaliau galime atsikvėpti. Bet tik trumpam, nes po pusryčių nuo pat ryto važiuojame į Berlyno zoologijos sodą. Čia praleisime ne vieną valandą tyrinėdami gyvūnų pasaulį, grožėdamiesi retomis rūšimis ir patirdami poilsio bei įkvėpimo akimirkas.